Lietuvių IT verslininkų laukia 6 mlrd. suomiškų eurų rinka

Primary tabs

Naujiena
Paskelbta 2015.10.09

Lietuvos IRT įmonių asociacija „Infobalt“ aktyviai padeda ieškoti IT rinkų Skandinavijos šalyse. Metų pradžioje surengusi verslo misijas į Švediją ir Norvegiją, paskutinę rugsėjo dieną asociacija pakvietė Lietuvius į renginį „IT eksporto organizavimas į Suomiją“ Vilniuje, kur atvykę suomiai patys pristatė savo šalies rinką, lūkesčius, problematiką ir patarimus, kaip sudominti šios šalies informacinių technologijų verslininkus.

Švarus lapas lietuviams

„Suomijos IRT rinka siekia apie 6,1 milijardo eurų“ — teigia pagrindinis renginio pranešėjas Willas Cardwellas, turintis 18 metų darbo IRT sektoriuje darbo patirtį, o paskutiniu metu esantis vienos Suomijos kompanijos, kuri užsiima ankstyvos stadijos kompanijų finansavimu ir „lean startup“ metodologijos mokymais, partneriu.

Paprašytas trumpai apibūdinti pačią Suomijos IRT rinkos charakterį ir lietuvių galimybes, verslininkas teigia, kad iš dalies rinka yra inovatyvi, bet Suomijos IRT paslaugų pirkėjai vis dėlto yra ganėtinai konservatyvūs. O lietuviai čia dar mažai pažįstami: „Iki šiol Lietuvos IRT sektorius Suomijoje nėra gerai žinomas — ir taip greičiausiai yra dėl to, kad jis nėra pakankamai reklamuojamas. Šiuolaikiniai lietuviški IT vardai pas mus labiau žinomi iš startuolių, turinčių tiesioginių sąsajų su Suomija — pavyzdžiui, dalyvaujančių startuolių akceleratoriuje „Startup Sauna“ ir panašiai. Tad žinome tokius vardus, kaip „Trackduck“, „Rilbits“ ar „Bliubliu“, bet nelabai susiduriame su stambiosiomis Lietuvos įmonėmis.“

Renginyje W. Cardwellas taip pat pasakojo, kad Lietuva Suomijoje yra žinoma kaip šalis, kuri yra talentinga IRT srityje ir kuri kuria aukštos kokybės IRT produkciją — talentas ir žinių bazė šioje srityje Suomijoje yra labai laukiami dalykai, ir kai kuriuose Suomijos IRT sektoriuose šių dalykų poreikis yra itin didelis.

W. Cardwello vertinimu, Lietuva gali sudominti Suomiją žaidimų kūrimo verslais, IRT saugumo, pramoninio interneto (t. y. didžiaisiais duomenimis, sistemų mokymusi (angl. machine learning) ir pan.), tinklų ir komunikacijos, daiktų interneto, e-sveikatos, debesijos ir pan. sritimis.

„Be to, Suomijos rinka gali būti puikia bandymu aikštele ar vartams į tolesnę plėtrą Vakaruose ar net Azijoje, nes Suomija su šiais regionais turi stiprių ryšių.“ — atkreipė dėmesį IRT verslo senbuvis.

Kaip patekti ir įsitvirtinti

Kuo Lietuva gali sudominti suomių IRT verslininkus? Ir ar lietuviai tikrai gali konkuruoti šioje rinkoje? „Lietuvai patrauklumo suteikia tiek geografinis artumas, tiek patirtis nišinėse srityse — tokiose, kaip kad kibersaugumas, e-paslaugos, e-bankininkystė ir taip toliau.“ — teigia W. Cardwellas, — „O kalbant apie konkurencingumą — meritokratija Suomijoje yra labai palaikoma, tad kol gali įrodyti, kad esi geresnis ir efektyvesnis nei kiti, tol pirmauji. Ir buvimas geriausiu čia nereiškia buvimo pigiausiu.“

Verslininko nuomone, geriausias būdas išsiskirti — rekomendacijos: „Žinoma, pirmiausia reikia iš viso pritraukti dėmesį savo siūlomoms paslaugoms, kad galėtum parodyti savo išskirtinumą. O dėmesio pritraukimui kuo puikiausiai tinka verslo renginiai — tiek regioniniai, tiek tarptautiniai. Klasteriai — taip pat gera idėja, bet gerai veikia ir savarankiški įmonės bandymai.” W. Cardwellas taip pat įspėja, kaip nedaryti didžiausios klaidos: „Negalima siūlyti neišbaigto produkto ar paslaugos, kai viskas dar neveikia taip, kaip žadama. Suomijoje labai lengva prarasti rinkos žaidėjų pasitikėjimą.“

Renginio dalyviai išbandė ir iš „Business Model Canvas“ kilusį bei „lean startup“ metodologija pagrįstą įrankį „Market Entry Model Canvas“, kurį paprašytas trumpai pristatyti, W. Cardwellas apibūdino taip: „MEMC yra paprastas įrankis, kuris palengviną žengimo į naują rinką planavimą. Jį sudaro lentelė iš dešitmies segmentų, atspindinčių žengimo į rinką procesą, kaip kad kaštų struktūrą, esminius naujosios rinkos partnerius, produkto/paslaugos pristatymą naujojoje rinkoje ir t.t. Kitais žodžiais tariant, MEMC yra vienas iš būtų apžvelgti įžengimo procesą analizuojant dešimčia skirtingų pjūvių.”

Lietuviai jau dairosi į Suomijos rinką

Tarp renginio dalyvių lietuvių buvo matyti tiek jau gerai žinomų vardų, tiek jaunesnių įmonių, ieškančių galimy- bių plėsti savo verslą. Paklaustas, kaip ir kodėl dairosi į Suomiją, „Blue Bridge Code“ pardavimų projektų vadybinin- kas Svajūnas Kiršis teigė, kad jam jau anksčiau yra tekę darbuotis suomiškose įmonėse, o „Blue Bridge Code“ planuoja pradėti eksporto veiksmus, tad į rengi- nį vyko su tikslu sužinoti, kokius namų darbus reikėtų pasiruošti. „Blue Bridge Code“ suomiams planuoja siūlyti nekonkrečius produktus, bet savo progra- muotojų paslaugas, žinias, patirtį tam tikrose srityse. Įgytą patirtį „Blue Bridge Code“ tikisi ateityje pritaikyti ir kitose Šiaurės šalyse bei Rytų rinkose.

Suomių rinka domėjosi ir UAB „Synergium“, kurių veikla – techniniai vertimai ir lokalizacijos, tad 98% įmonės klientų ir partnerių yra iš užsienio šalių. Generalinis įmonės direktorius Mindaugas Kazlauskas pasakojo, kad jau turi pavienių kontaktų su šia sritimi, bet renginyje dalyvavo siekdamas sužinoti daugiau smulkesnių detalių, kultūrinių įžvalgų ir geriau pažinti rinką. „Esame atlikę šiokius tokius rinkos tyrimus ir jau patys pastebėjome, kad ten reikia dau- giau laiko pasitikėjimui įgyti. Savo ruož- tu suomiai nėra tokie greiti keisti verslo partnerius.“

Seminare dalyvavo ir tokio pobūdžio renginių bei verslo misijų veteranai „Adeo Web“. „Skandinavija — mūsų strateginė kryptis, bet suvokiame, kad visos jos šalys yra skirtingos, tad negalima vieno pardavimo modelio taikyti visur. Velnias slypi detalėse, ir į šį renginį atvykome sužinoti tų detalių“ – šypsojosi įmonės vadovas Paulius Nagys. Įmonė, žengusi kol kas nedidelius žingsnius į Danijos bei Vokietijos drinkas, suomiams planuoja siūlyti tris dalykus: projektinę veiklą „verslas-verslui“ ir „verslas-vartotojui“ sektoriuose, pajėgas ir kompetencijas PHP srityje verslui ir netolimoje ateityje — produktą, leidžiantį komandoje dalintis slaptažodžiais.
Tiek „Synergium“, tiek „Adeo Web“ į renginį sako vykę ir pasidomėti bei paanalizuoti konkrečias įmonių sėkmės istorijas – kaip joms jau pavyko įžengti į Suomijos IRT rinką.

Ir toks pasirinkimas — teisingas. Nes „INFOBALT“ eksporto ir investicijų vadovo Pauliaus Valiulio teigimu, tendencijos rodo, jog stabiliausiai eksporto pardavimai kyla Skandinavijos šalyse, o ypač Suomijoje: „Visa Suomijos rinka – tai 190 mlrd. JAV dolerių, o didžiausias ekonomikos sektorius yra paslaugos (65,7 %), didžiausia pramonės šaka – elektronika (21,6 %). Tad Suomijos rinkos specifika yra itin patraukli „INFOBALT“ nariams ir visam Lietuvos IRT sektoriui dėl turimų kompetencijų, galimybių teikti specializuotas paslaugas bei kurti produktus. Asociacija „INFOBALT“ 2016-2017 metais organizuos 30 verslo misijų ir dalyvaus 12 tarptautinių parodų, iš kurių net 10 vyks Skandinavijos šalyse. Tai pat per ateinančius metus asociacija yra suplanavusi dvi verslo misijas į Suomiją.“

Renginys yra suorganizuotas įgyvendinant projektą „InfoIRT: INFOBALT paslaugų verslui plėtra ir prieinamumo didinimas“ pagal 2007 - 2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas” VP2-2.2-ŪM-01-K priemonės „Asistentas-1” kvietimą Nr. 01. Projektas „InfoIRT: INFOBALT paslaugų verslui plėtra ir prieinamumo didinimas“ ženkliai prisideda prie Lietuvos eksporto plėtros strategijos tikslo – vykdyti veiksmingą ir kryptingą prekių ir paslaugų eksporto plėtros ir skatinimo politiką bei didinti įmonių konkurencingumą. Projekto bendra vertė yra 307.420,62 eurų, tame tarpe Europos regioninės plėtros fondo paramos lėšos sudaro 215.194,31 eurų. 

Susijusios naujienos